Bronislavas (Bronius) Rudys

1977 m. Bronislovas Rudys baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Parodose dalyvauja nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio. 1986 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, o 2021 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininku. Menininkas inicijavo skyriaus galerijos „S_IN“ veiklą, kuravo parodas.

B. Rudys taip pat dirbo pedagoginį darbą Šiaulių meno mokyklose, prisidėjo prie sustiprinto dailės ugdymo programos rengimo, organizavo vaikų kūrybines stovyklas ir skaitė pranešimus meno pedagogikos konferencijose.

1995 ir 2011 m. menininkas dalyvavo kūrybinėse rezidencijose Tarptautiniame menų miestelyje „Cité internationale des arts“ Paryžiuje.

1994 m. B. Rudžiui skirta Soroso šiuolaikinio meno centro Lietuvoje stipendija, 1997 ir 1998 m. – aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendijos kūrybiniam darbui. 2002, 2007 ir 2011 m. jis pelnė Šiaulių dailės galerijos apdovanojimus, o 2004 m. – Šiaulių miesto metų menininko vardą.

APIE KŪRYBĄ

Bronislovas (Bronius, Branys) Rudys – vienas ryškiausių Šiauliuose gyvenančių šiuolaikinių Lietuvos menininkų. Sąmoningą pasirinkimą gyventi ir kurti toliau nuo pagrindinių šalies meno centrų jis suvokia kaip savo kūrybinės laikysenos dalį. Menininkas gimtąjį Vepų kaimą šmaikščiai prilygina tokiems pasaulio meno centrams kaip Niujorkas ar Paryžius, pabrėždamas, kad kūrybos reikšmė nepriklauso nuo geografinės vietos.

Svarbiausi B. Rudžio kūrybos atramos taškai yra piešinys ir popierius. Tačiau jie suvokiami gerokai plačiau nei įprastas piešimas popieriaus lape. Piešinys menininkui yra ne tik viena iš raiškos priemonių, bet ir būdas mąstyti, pažinti bei interpretuoti pasaulį. Piešinio principai persikelia ir į jo objektus, instaliacijas, erdvines kompozicijas bei performansus.

Popierius B. Rudžio kūryboje įgyja ypatingą, beveik sakralią reikšmę. Menininkas jį sieja su pačios kultūros pradžia: tuščias lapas gali būti pripildytas vaizdais ir tekstais, tačiau kartu kiekvienas įrašas ar ženklas pažeidžia pirminį jo švarumą. Ši įtampa tarp tuščio lapo ir būtinybės jame palikti pėdsaką tampa vienu svarbiausių menininko kūrybos motyvų.

B. Rudys nuolat pildo užrašų knygeles eskizais, ženklais ir lakoniškais idėjų fragmentais. Vėliau jie gali būti plėtojami dviem skirtingomis kryptimis: virsti kruopščiai sukonstruotais, intelektualiais ir beveik algoritmiškais kūriniais arba spontaniškomis, intuityviomis improvizacijomis. Menininko darbuose susitinka konceptualumas ir medžiagiškumas, griežta struktūra ir emocija, abstrakcija ir humoras.

Jo kūrybai būdingos geometrinės grafinės abstrakcijos, serijiniu principu kuriami objektai ir instaliacijos. Vienas ilgiausiai plėtojamų menininko projektų – kelis dešimtmečius kuriamas ciklas „INBOX“. Nors šie darbai pasižymi sistemiškumu ir minimalistine raiška, juose svarbios ir jutiminės naudojamų medžiagų – popieriaus, audinio, tušo, grafito bei akvarelės – savybės.

Menininko kūrybinį mąstymą formavo vaikystėje patirta kaimo aplinka, jos medžiagos, judesiai, vaizdai ir jutiminiai išgyvenimai. Ši patirtis jo darbuose susijungia su šiuolaikinei miesto kultūrai būdingu analitiniu ir konstruktyviu požiūriu. B. Rudžio kūryba tampa savita jungtimi tarp tradicinio amato, modernizmo ir šiuolaikinio meno.

Svarbią B. Rudžio kūrybos dalį sudaro performansai. Nuo XXI a. pradžios jis nuolat dalyvauja Šiauliuose vykstančiame šiuolaikinio meno ir mados festivalyje „Virus“. Ritualinio pobūdžio performansuose, tarp jų – tęstiniame cikle „Processio“, menininkas atlieka pasikartojančius, metodiškus veiksmus, manipuliuoja medžiagomis ir objektais. Iš pirmo žvilgsnio absurdiški ar betiksliai veiksmai yra iš anksto apgalvoti ir subtiliais simboliais perteikia menininko kuriamas reikšmes. Šiuos performansus galima suvokti kaip piešinio tęsinį erdvėje ir laike.

Gebėjimas jungti tradicinio, modernaus ir šiuolaikinio meno principus B. Rudžiui suteikia išskirtinę vietą Lietuvos meno lauke. Jo kūriniai gali būti patiriami skirtingais lygmenimis – kaip konceptualios sistemos, vizualūs ir medžiagiški objektai, humoro kupini pasakojimai arba asmeninę ir kultūrinę atmintį tyrinėjantys darbai.

Jurij Dobriakov