Rimantas Bagdonas

Rimanto Bagdono kūryba apima tapybą, skulptūrą ir keramiką, tačiau reikšmingą jos dalį sudaro figūratyvinė keramikinė skulptūra. Menininkui keramika yra ne vien dekoratyvinė ar taikomoji dailės sritis, bet savarankiška skulptūrinės raiškos forma.

Vienas svarbiausių Bagdono kūrybos motyvų – žmogus. Jo darbuose pasikartoja žmogaus figūra, veidas, kūnas ar atskiri jo fragmentai. Figūra dažnai stilizuojama, transformuojamos jos proporcijos, o per plastinę formą perteikiamos skirtingos emocinės būsenos ir kuriami alegoriniai pasakojimai.

Svarbią vietą kūryboje užima pati medžiaga ir jos paviršius. Dirbdamas su moliu menininkas išnaudoja jo plastiškumą, faktūrą, tūrio ir paviršiaus santykį. Greta lygių ir subtilių paviršių atsiranda rupesnės, išraiškingos faktūros, sustiprinančios skulptūrų charakterį.

Bagdonas aktyviai dalyvauja Šiaulių kultūriniame gyvenime. Šiaulių dailės galerijoje surengė ne vieną personalinę parodą – čia pristatytos parodos „Nuosavos mintys“ (1999), „Mirties prisiminimai“ (2011), „Bendra būtis“ (2018), o 2024 m. – skulptūrų paroda „Maudynės“. Jo kūryba taip pat pristatyta kitose Šiaulių ir Lietuvos meno erdvėse.

Menininkas dalyvauja pleneruose ir kuria viešosioms erdvėms. Šiauliuose sukurta skulptūra „Moteris“ (2010), Joniškio miesto parkui – „Žemyna“ (2012), Šiaulių apygardos teismui – „Angelas“ (2018), o Kražių Medžiokalnio parkui – „Medeinė“ (2023). Taip jo kūryba iš parodinių erdvių persikelia ir į viešąją aplinką, tapdama miestų bei konkrečių vietų dalimi.