Tomas Andrijauskas

Tomo Andrijausko kūryba apima fotografiją, videomeną ir eksperimentinį kiną. Fotoaparatu ir videokamera menininkas nuolat fiksuoja artimiausią aplinką, siekdamas perteikti jos laikinumą, greitėjantį gyvenimo tempą, jausmų kaitą bei aplinkos ir vidinės žmogaus būsenos sąveiką.

Andrijausko kūryboje gyvenimas ir menas glaudžiai susiję – kasdienė situacija, atsitiktinis vaizdas ar asmeninė patirtis gali tapti kūrybinio veiksmo dalimi. Menininkui svarbus eksperimentas ir atsitiktinumas, todėl jis renkasi ir senąsias fotografijos bei kino technologijas. Ankstyvuosiuose darbuose eksperimentavo su pačia kino juosta – ją braižė, veikė cheminėmis medžiagomis ir kitais būdais kūrė abstrakčius vaizdus be tradicinio filmavimo.

Reikšmingą Andrijausko kūrybos dalį sudaro nuolat kaupiamas fotografijų ir vaizdo įrašų archyvas. Jame fiksuojami draugai, miesto aplinka, kasdienybės fragmentai ir įvairūs gyvenimo įvykiai. Prie šios medžiagos menininkas grįžta intuityviai, iš naujo atrasdamas vaizdus ir perkeldamas juos į kitą laiką bei kontekstą. Jam nėra aiškios ribos tarp kasdienio dokumentavimo ir meninės fotografijos – meninis vaizdas gali atsirasti pačiame gyvenimo vyksme.

Andrijauskas nuo 1994 m. dalyvauja parodose, medijų meno projektuose ir festivaliuose. Jo kūryba buvo pristatyta Šiaulių dailės galerijos projektuose, medijų meno festivalyje „Enter“, festivalyje „Virus“ ir kitose šiuolaikinio meno iniciatyvose. 1997 m. videokūrinys „Mėlynos gėlytės“, sukurtas eksperimentuojant su 16 mm kino juosta, buvo įtrauktas į geriausių Lietuvos videomeno darbų rinktinę.